Bičių motinos

Savo bitynuose naudojame Buckfast bičių motinas. Pirmoji pažintis su jomis buvo prieš 15 metų, o savo ir kitų reikmėms auginame jas jau daugiau nei 10 metų.

Visos bičių veislės ir rasės turi savų pliusų, kurios vienomis ar kitomis sąlygomis
labiausiai pasiteisina, tad atsižvelgus į bityno dydį, bityno tikslus, medunešio bazę,
net atsižvelgiant į taikomą asmeninę bitininkavimo filosofiją galima atrasti labiausiai
tinkantį variantą, nereikia bijoti išbandyti ir patikrinti, kas tinka, o kas ne.Ir nors yra
įvairių Buckfast linijų, kurių bitės tarpusavyje gali gana stipriai skirtis, tačiau vis tiek
yra išskiriami

pagrindiniai Buckfast bičių bruožai:

• Tolygus gausių bičių šeimų užauginimas - įprastai gausi, gana didelės populiacijos
  bičių šeima reiškia, jog ji tiek sveika ir atsparesnė ligoms ar kitiems išorės
  veiksniams, taip pat labiau pajėgi pati apsirūpinti maisto ištekliais ir stengiasi
  išnaudoti visas medunešio progas. Bičių šeimos linkusios perus dėti dideliais
  plotais, tvarkingai, rečiau užsipilą lizdą medumi.

• Produktyvumas - bičių šeimos turi stiprų išgyvenimo instinktą, dėl to stengiasi
  išnaudoti visas progas įsinešti nektaro iš žiedadulkių, tad su šia bite galima tikėtis
  gerų derlių ir sėkmingo bitininkavimo. Tiesa, šis bruožas taip pat lemia padidintą
  plėšikavimo norą ilgą laiką nesant medunešiui, bet tiesiog bitininkas turi į tai atsižvelgti ir imtis paprastų žingsnių, pavyzdžiui, neskatinti plėšikavimo paliekant meduotų korių, įrankių, silpnesnių bičių šeimų lakas susiaurinti antroje vasaros pusėje, užtikrinti, jog bičių šeimos nebadautų.

• Atsparumas ligoms - tai buvo vienas iš esminių tikslų, dėl ko Buckfast bitės iš viso atsirado, nes dėl ligų buvo susiduriama su ištisų bitynų žuvimais ir tokia bitininkystė nebebuvo tvari išsilaikyti. Tad kai kurios seniau kamuotos problemos dabar jau nebeaktualios, tačiau varozės klausimas, kuris šiandieninėje bitininkystėje tikriausiai turi didžiausią poveikį, vis dar svarbus ir bandymai veisti varozei atsparias bites yra, tačiau jie nevisi sėkmingi ir nors bitininkai norėtų, jog varozei pilnai atsparios bitės atsirastų kuo greičiau, bet to dar teks palaukti.

• Mažesnis spietlumo noras - nors spietimas yra natūralus bičių instinktas ir svarbi bičių gyvenimo dalis, tačiau dažniausiai bitininkai nori to išvengti, nes tai lemia mažesnius derlius, daugiau darbo ir taip pat galimai daugiau rizikų pačiai išspietusiai bičių šeimai, kuri gali nespėti sustiprėti iki žiemos, gali kilti bėdų su naujos motinos apsivaisinimu ir t.t.

Norite sužinoti daugiau apie galimybę užsisakyti bičių motiną?

Lietuvos sąlygos nesudaro puikių sąlygų bent kiek labiau izoliuotam bičių apsivaisinimui, t.y. neturime natūralių gamtos barjerų kaip kalnai ar salos, turime gana didelę bičių šeimų konkurenciją, tad gamtinėmis sąlygomis pasiekti grynaveislio apsivaisinimo galimybių nelabai turime. Tačiau, net ir turint tokias sąlygas, galimybės ženkliai padidinti tikimybę, jog bičių motinos apsivaisins su norimais tranais, yra, tai pasiekiame tokiu būdais:

• Tėvinės šeimos. Tai yra atrinktos bičių šeimos ir
  siekiama, jog šių bičių šeimų tranų populiacija būtų
  gausiausia ir turėtų kokybiškų tranų nuolat, kai tik
  bičių motinoms ateina laikas apsivaisinti. Tranų
  populiacijos padidinimui naudojami traniniai rėmai,
  kurių dėka bičių šeima augina žymiai daugiau tranų
  ir viena tokia bičių šeima atstoja 5-10 įprastas bičių
  šeimas.

• Papildomi bitynų skyriai aplink apsivaisinimo punktą.
  Nors teoriniai atstumai, kiek bičių motina gali
  nuskristi iki apsivaisinimo vietos, yra dideli, tačiau
  taip pat yra nustatyta, jog esant dideliai tranų
  koncentracijai bičių motina dažniausiai skrenda
  tik iki 2 km. Tam tikslui 1,5-2 km atstumu turime
  įprastus (ne tėvinių bičių šeimų) bitynų skyrius iš
  skirtingų 3 taškų, kad tikimybė apsivaisinti su
  tinkamais tranais būtų dar didesnė.

• Apsivaisinimo punkto įkūrimas vietoje, kurioje kiek
  galima mažiau kitų bitynų. Dažniausiai kitų bitynų
  buvimo keletos kilometrų atstumu išvengti sudėtinga, vasarą bitynai taip pat dar ir migruoja, tai net ne visada galima pastebėti, kad naujas bitynas įsikūrė vos už keletos kilometrų, tačiau išsirenkant vietą tokio asmeninio apsivaisinimo punkto įsikūrimui į tai svarbu atsižvelgti.

  Tad nors pilnai sukontroliuoti apsivaisinimo kokybės sąlygų neturime ir yra daug faktorių, kurie yra mažai priklausomi nuo bitininko įtakos, tačiau yra būdų, kaip galima bent jau padidinti sėkmės procentą ir tikėtis geresnių rezultatų.

Bičių motinų auginimo pradžia įprastai būna apie gegužės pradžią - vidurį, tad pirmosios neapsivaisinusios motinos atsiranda apie gegužės pabaigą, o apsivaisinusio apie birželio pradžią. Pačių pirmųjų motinų poreikis būna didžiausias ir visada jaučiamas spaudimas užauginti ir parduoti bičių motinas kuo anksčiau, bet šį darbą labai tiesiogiai riboja tiek gamtos sąlygos, būtinos tinkamam motinų apsivaisinimui, tiek pakankamas kokybiškų, subrendusi tranų kiekis ir pagrindinių taisyklių nesilaikymas gali padidinti prastesnės kokybės motinų kiekį, dėl to stengiamasi rasti geriausią laiką - pradėti auginti kaip galima anksčiau, kai tik tam leidžia sąlygos, ir skirtingais metais ši data gali skirtis ne pora savaičių.

Auginimui naudojame įvairių gerai žinomų Europos Buckfast augintojų veislinę medžiagą. Deja, bet šioje srityje stabilumas labai retas, tad vienais metais įsigyta labai gera veislinė medžiaga nereiškia, jog ir toliau veislinė medžiaga pas šį augintoją bus tokia gerai ir atvirkščiai, kartais pirmą kartą nudegus toliau kaip tik seka geros patirtys. Tad tai įpareigoja išbandyti skirtingas veislines medžiagas, jas testuotis, atsirinkti kokybiškas ir tinkančias Lietuvos sąlygomis ir tik tada šią veislinę medžiagą naudojame tiek savo prižiūrimame bityne, tiek pardavimui bičiuliams.